Atėjo laikas pasidalinti mintimis apie tabaką. Ironiška, kad rašau šią temą, nes pati nenaudoju tabako. Tačiau gal tam, kad susidraugautum su augalo dvasia, nebūtina jo vartoti. Jei šiame tekste padariau klaidų ar kažką neteisingai supratau, esu atvira diskusijoms.
Jaučiu pagarbą šio augalo dvasiai. Man artimas jo ceremoninis naudojimas – kaip auka ugniai ar žemei, kaip malda. Esu mačiusi, kaip jis naudojamas ceremonijose padėti žmonėms grįžti į kūną iš nutolusių astralinių erdvių ar gilių vidinių pasaulių – tam jis tikrai labai tinkamas.
Daugelyje senųjų tradicijų tabakas laikomas šventu augalu. Tikima, kad jis atveria dvasinius pasaulius, padeda stiprinti intenciją, bendrauti su nematomomis sferomis, naudojamas smilkymui su gilia pagarba. Daugelio ritualų metu tabakas net nedeginamas – jis padedamas ant žemės ar į vandenį kaip auka kartu su malda ir padėka. Kai kurios kultūros (pavyzdžiui, Šiaurės Amerikos indėnai ar Peru Shipibo gentis) naudoja tabaką be įkvėpimo į plaučius – dūmai išpučiami link žmogaus, altoriaus ar objekto, kurį norima išvalyti ar palaiminti. Pietų Amerikos kultūrose tabakas taip pat naudojamas per nosį – kaip įkvepiama arbata arba įpučiamas milteliais. Tokiu būdu jis ramina protą, grąžina į kūną, padeda paleisti tai, kas nebetarnauja.
Kas man kelia nerimą – kad šventi ritualiniai būdai dažnai išnaudojami priklausomybei tenkinti. Mano patirtis rodo, kad tabakas – griežta dvasia, ir jei su juo piktnaudžiaujama, pasekmės neišvengiamos. Nenoriu kartotis apie tai, kas rašoma ant cigarečių pakelių – visi tai žinome. Noriu pasidalinti labiau subtiliais pastebėjimais.
Esu buvusi Shipibo ceremonijose, kur tik gydytojas turi pypkę ir naudoja ją retai, su pagarba ir intencija. Ir esu buvusi kitose ceremonijose, kur kiekvienam duodama po 5 Mapacho „cigaretes“, visi rūko be pertraukos visos ceremonijos metu – tiek aktyvūs, tiek pasyvūs rūkaliai. Nes net jei pats nerūkai, jei esi uždaroje patalpoje, pilnoje dūmų – įkvėpsi.
Vienas žmogus kartą pasakė, kodėl šamaninėje praktikoje tabakas neįkvepiamas į plaučius: „Tabakas – laisva dvasia, jis nemėgsta būti įkalintas plaučiuose, o jei jau ten atsiduria – daro ten sumaištį.“
Labai retai sutinku šamaną (jau nekalbant apie kitus), kuris nenaudoja tabako kasdien iš priklausomybės, be intencijos. Taip pat pastebėjau, kad jei ceremonijoje yra daug tabako – kitos augalų dvasios man tampa nebejaučiamos. Vizijos dingsta, lieka tik tabako kvapas. Ir tai jaučiu net nerūkydama.
Linas kartą pasidalino Santo Daime muzika su vienu gydytoju Amazonėje. Tas atsakė: „Jie dirba tik trečiame lygyje.“ Pasak jo, yra trys lygiai: fizinis pasaulis, astralinis pasaulis (kur dažniausiai dirbama su augalais), ir dieviškos energijos lygmuo. Jei tampa per sunku dirbti astraliniame, galima kviesti dievišką pagalbą specialiomis maldomis – bet tai retai daroma, nes tada nebegalima naudoti tabako (trečiojo lygio būtybės jo nemėgsta), o kitą dieną tenka pasninkauti.
Tai daug paaiškino – kodėl tabakas neharmonizuoja su dieviškomis energijomis. Ir kodėl, kai kiti vartoja tabaką, mano vizijos išnyksta – matyt, aš dažniau keliauju per tą trečią lygmenį.
Kalbant apie rapé – tai milteliai iš džiovinto tabako ir augalų pelenų. Mūsų draugas yra sakęs: tabakas grąžina į kūną, o pelenai – padeda susijungti su dvasiniu pasauliu. Šis mišinys padeda, kai protas įstringa, kai norisi grįžti į kūną ar apsivalyti po darbo su kitais. Pliusas – skirtingai nei rūkymas, rapé beveik neveikia aplinkinių.
Nemanau, kad vartojant rapé tik per ceremonijas gali išsivystyti priklausomybė. Bet kai rapé tampa kasdieniu įpročiu – pradingsta malda, prasmė, pagarba. Lieka tik hormoniškai malonus pojūtis. Taip gimsta priklausomybė.
Pažįstu žmonių, kurie vartoja rapé kasdien. Kai kurie – net 10 kartų per dieną. Matosi, kad tai jau ne medicina, o įprotis. Labai svarbu – kas pučia rapé ir kokia jo būsena. Esu patyrusi traumą, kai man rapé pūtė žmogus, kuris buvo manimi susierzinęs. O jei dar pats sau pučia be intencijos – tai dar labiau įtvirtina priklausomybę.
Fiziškai – nosis išsausėja, gleivinė pažeidžiama, kvėpavimas tampa apsunkintas, o tai atveria kelią infekcijoms. Linas sako, kad kai pučia priklausomam žmogui, jausmas tarsi pūstum į užsikimšusį vamzdį. Jei taip jau nutiko – būtinai skalaukite nosį druskos tirpalu ir pagalvokite apie Mapacho arbatą vietoj miltelių.
Kalbant apie pavojus – net grynas tabakas turi kancerogenų. Net jei neįtrauki dūmų, cheminės medžiagos per gleivines patenka į kraują ir veikia ląsteles. Rapé dar pavojingesnė – nosies srityje yra tiesioginis priėjimas prie nervų sistemos. Nosies funkcija – valyti toksinus iš smegenų. Ir jei ten dedame miltelius su toksinais – logiška, kad tai kenkia.
Yra dokumentuotų atvejų apie priepuolius, inkstų ar kepenų pažeidimus dėl rapé piktnaudžiavimo. Kaip tik rašant šį tekstą, su manimi susisiekė moteris, kurios vyras vartoja rapé daugiau nei 10 kartų per dieną ir tapo agresyvus. Tai hormonų disbalanso pasekmė.
Jei bendrauji su šiuo augalu – pasitikrink. Ar tavo rapé „ceremonijos“ netapo kasdienybe? Ar tavo nosis vis dar drėgna, kvėpuoji lengvai?
Radau įdomų mokslinį faktą – žmonės, linkę į priklausomybę nuo nikotino ar kofeino, dažnai turi magnio trūkumą. Todėl labai rekomenduoju Epsom druskos vonias ir kokybišką ceremoninį kakavą.
Užbaigsiu paprastu priminimu: sąmoningumas yra viskas. Net vanduo gali nužudyti, jei jo išgeri per daug. Alkoholis gali būti vaistas tinkamu kiekiu, o perdozuotas – nuodas. Ir tabakas – priklauso nuo santykio. Būkite nuoširdūs sau. Ar šis santykis dar sveikas ir pagarbus?
Naudingos nuorodos:
Aš asmeniškai nenaudoju rapé su tabaku ir pelenais. Jei prireikia – renkuosi Awiri rapé. Tai malta augalo lapų forma, be tabako, be pelenų. Todėl ir priklausomybės rizika mažesnė. Iš mano patirties – mažiau kemša nosį. Jausmas – švelnesnis, labiau meditatyvus, jungiantis su gamta. Jei ieškote alternatyvos – rekomenduoju pasižiūrėti į Awiri.
Būkime sąmoningi. Net ir pati stipriausia medicina tampa nuodu, kai jos naudojimas praranda pagarbą ir aiškumą.
2023-08-25