Kai pradėjau kartais gerti mėlynojo ir raudonojo lotoso arbatą, mano sapnai tapo labai ryškūs – net tomis dienomis, kai jos negeriu. Kartais ryte prisimenu net du ar tris skirtingus sapnus. Kadangi sapnų tiek daug, jau seniai žadu pradėti vesti sapnų dienoraštį, nes dauguma jų – įdomūs (ir kartais visiškai juokingi).
Nors vakar lotoso negėriau, ryte gėriau guajusos arbatą – augalą, kuris dažniau naudojamas sapnams aptarti (ir energijai dienai), bet galbūt ir ši augalo dvasia prisidėjo prie to, kad visa šeima prisiminė savo sapnus. Vienas jų buvo gana įdomus – ir netgi šiek tiek pamokantis.
Sapnavau, kad esu kažkokioje burtininkų ar šamanų mokykloje. Nuėjau į kitą kambarį, kur vienas mano draugas patyrė kažkokią sudėtingą vidinę būseną – jis atrodė tarsi pasiklydęs kitoje dimensijoje. Pradėjau jam dainuoti, ir buvo labai įdomu, kad mano balsas skambėjo kaip penki balsai vienu metu. Pagalvojau: „Kaip tai įmanoma? Jaučiuosi lyg būčiau pusiau astraliniame pasaulyje.“
Draugas kiek nusiramino, bet vienu momentu jis pažiūrėjo į mane išsigandusiu žvilgsniu – ir akimirksniu iš visiško pasitikėjimo ir meilės pasijutau lyg įkritusi į baimę. Jis ėmė mane smaugti. Bet tuo metu man pavyko išleisti šauksmą – ir po kelių sekundžių į kambarį įbėgo mokytojai ir kiti mokiniai. Kai juos pamačiau, baimė dingo. Ir kai tik paleidau tą baimę, draugo žvilgsnis pasikeitė. Jis atsitraukė, vis dar klausinėdamas: „Kas čia atsitiko?“ Aš atsakiau: „Nebebijau.“ Viena mokytoja tada angliškai pasakė: „She broke it“ – tarsi būtų nutrūkusi kažkokia energetinė gija.
Buvo labai aišku, kad sapnas perteikė pamoką: kaip baimė sukuria disharmoniją, ir kaip jos paleidimas keičia viską – net ir tada, kai prireikia aplinkinių pagalbos. Tas vaikinas dar vis buvo procese, todėl jį perkėlė į specialų kambarį, kuriame laikas bėga greičiau, ir viskas yra saugu. Jis greitai pradėjo ramintis, bet tada paklausė: „Kas su manim?“ Aš paprašiau: „Prašau paaiškinkite jam. Aš pati esu buvusi toje tamsoje – labai padeda žinoti, kas tai yra, ir kad yra kelias atgal, net jei jis gali užtrukti.“
Tada įvyko juokingas momentas. Šalia manęs buvus pusseserė pradėjo kikenti. Dėl to kikenimo aš negirdėjau, ką mokytoja aiškino apie visą situaciją. Nors ji bandė kikenti tyliai, garsas vis tiek išėjo labai garsus, ir mokytoja, stovėjusi šalia, nebuvo labai patenkinta...
Ir tada pabudau – vis dar girdėdama tą kikenimą ausyse.
2022-08-08