Visada mėgau katinus – jų nepriklausomybę, paslaptį, buvimą. Jau būdama maža mergaitė lengvai skaitydavau jų emocijas, ir tik vėliau sužinojau, kad daug žmonių nesupranta katinų. Su laiku, ypač dirbdama su augalų medicina ir subtilia energija, supratau, kad katės nėra tik mielos kompanionės. Jos yra ypač jautrios būtybės, galinčios pajusti tai, ko mes dažnai nepastebime – ypač kalbant apie energetinius svyravimus ar sunkias emocines būsenas.
Naktis, kai kažkas įžengė į kambarį
Vieną naktį pabudau su jausmu, kad kažkas negerai. Tarsi tamsi, sunki būtybė būtų įžengusi į kambarį – pabudau, nes negalėjau laisvai kvėpuoti. Atmerkusi akis pamačiau tamsų šešėlį, ir instinktyviai išsigandau. Tai nebuvo tik košmaras. Atrodė, kad kažkas tikrai juda erdvėje, kažkas ne visiškai fizinio.
Tuo metu globojau kačiukus. Jie visada buvo smalsūs ir mėgo tyrinėti tą kambarį, todėl įsileidau juos, vildamasi, kad jų buvimas mane nuramins. Kai tik jie pasiekė durų slenkstį, visi sustojo – ne iš baimės, bet iš sumišimo. Jie dairėsi, atidūs, tarsi pajutę ką nors neįprasto. Lėtai,atsargiai, po vieną visi įžengė į kambarį, ir aš pajutau pokytį. Sunki energija ėmė nykti. Aš vėl atsipalaidavau.
Tą naktį tai paliko stiprų įspūdį. Nors tai nebuvo vienintelis kartas, kai pajutau, kad katės gali tarnauti kaip dvasiniai ar energetiniai globėjai, bet tai buvo ryškus įrodymas.
Jautrios energijai – būdais, kurių dažnai nesuprantame
Kodėl katės yra tokios jautrios? Vieni tai gali vadinti instinktu, kiti – intuicija, dar kiti – dvasine suvokimo galia. Neturiu tikslo pasirinkti vieną aiškinimą. Svarbu, kad jos jaučia – liūdesį, įtampą, buvimą, kartais net būtybes – ir reaguoja savo stebuklingu būdu.
Daugelis katinų globėjų žino: kai jautiesi prastai – emocine ar fizine prasme – katė dažnai atsigula būtent ten, kur skauda. Skauda galvą? Jos guosdamos glaustosi aplink galvą. Skauda pilvą? Jos susirango ant pilvo. Atrodo, kad ne tik suteikia šilumą, bet tarsi perima, subalansuoja tą energinį disbalansą.
Dvasiniu požiūriu tai gali būti energijos įsisavinimas, transmutacija, raminimas, o moksliniu – katės murkimas yra savotiškai terapinis. Moksliniai tyrimai rodo, kad jų murkimo dažnis (apie 25–150 Hz) gali stiprinti kaulus ir net greičiau skatinti jų gijimą. Tai ne tik raminantis garsas – jis turi tikrą gydomąjį poveikį.
Taigi kai katė prisiglaudžia prie jūsų krūtinės ir murkia, tai gali būti ne tik meilės ženklas – tai natūralus, gyvas gydymo veiksmas.
Energijos valymas per prausimąsi
Pastebėjau vieną juokingą dalyką – nors tai nėra mokslinis faktas, bet labai intuityvus: katės valo ne tik savo kailį, bet ir energetinius likučius.
Jos daug laiko skiria laižymuisi, kailio prausimui. Man atrodo, kad jos taip valo nuo savęs sukauptą neigiamą energiją – ypač jei glaudžiai gyvena su žmonėmis ar patalpose, kur dažnai tiršta energijų.
Ir greičiausiai todėl katės mėgsta, kai jas glostome – mes padedame joms nuplauti tą energinį sluoksnį. Tai abipusis rūpinimasis – jos apvalo erdvę, o mes padedame išsivalyti joms.
Dvasinės mokytojos katės
Jei traukia energetinis darbas ar gyduoliškos praktikos, tačiau dar neturi daug praktikos, bandyti kažką "pagydyti" energetiškai gali būti kiek nedrąsu – juk su žmonėmis dirbti kartais sunku, reikia atsakomybės, paaiškinimų. Bet su katėmis kitaip: jos nereikalauja žodinio sutarimo – jų pritarimas tylus, ramus (tuo pačiu, jei katė kažko nenorės, jai nepatiks, tai ji tikrai pasitrauks).
Man katės tapo pirmosiomis mokytojomis padėjusiomis išbandyti ir patirti savo energetinio gydymo sugebėjimus.
Vieną kartą, kai globojau kačiuką, chroniškai sirgusį gripu, išbandėme viską – nuo natūralių metodų iki antibiotikų. Bet jam negerėjo. Ceremonijos metu paėmiau jį ant rankų, meldžiausi už jį, pajutau šviesą ir pamačiau, kokios emocijos sukėlė jo negalavimą bei pamačiau, ko mane mokė ši situacija – ir… kitą rytą ne tik jo fizinė būklė pagerėjo: jis taip pat tapo drąsesnis, žaismingesnis, džiaugsmingesnis.
Kitą kartą globojau katytę su sunkiu plaučių sutrikimu. Veterinaras padaręs rentgeną pasakė, jog, kai katytė sulauks 6 mėnesių jai bus reikalinga operacija, su 50 % sėkmės ir 50% mirties tikimybe. Ceremonijos metu prisiglaudžiau, apgaubiau meile, jaučiau dievišką palaikymą, vėlgi pamačiau, ko mane asmeniškai mokė jos liga ir galiausiai išgirau tarytum dvasinio vedlio balsą sakant: „Viskas bus gerai.“ Kur kas vėliau, kai katytei suėjo 6 mėn., vėl padarėm rentgeną ir gavom atsakymą – chirurgija nebereikalinga! Viskas kažkaip magiškai buvo pasveikę.
Negaliu paaiškinti, kaip tai nutiko, bet tai leido dar kartą giliai įsitikinti: gijimas nebūtinai seka logiką, suprantamą mūsų protui. Šiuose pavyzdžiuose mano globotos katės buvo ne tik priimančiosios gydymą, jos tapo partnerėmis šiame mano dvasinių gebėjimų tyrinėjimo procese. Ir moko jos tyliai, švelniai, bet giliai.
Gyvūnai, kurie prisiima pamokas vietoje mūsų
Yra dar vienas reiškinys, kurį jaučiu – nors jo neįmanoma patvirtinti, bet neretai sutinku, patiriu jį praktikoje. Dvasinėse tradicijose sakoma, jog nelaimės, ligos, negandos – ne atsitiktinumas. Jie mus kviečia mokytis, keistis, augti. Tai būdas sugrįžti į save.
Ir man atrodo, kad kartais gyvūnai tai perima vietoje savo artimiausių žmonių.
Tai ne bausmė, bet tarytum sielų susitarimas: žmogiški išgyvenimai, skausmas, baimė – vis tiek išgyvenami, bet gyvūnas perima fizinę patirties dalį. Gyvūnas tampa šeimininko veidrodžiu, ir jo pamokos transmutatoriumi.
Nežinau, kaip tai veikia, bet tai tikrai jaučiu, kad tai yra tiesa, tad belieka dėkoti ir gerbti jų dvasinę atjautą, dalyvavimą net ir sunkiausiuose procesuose, jų atvirumą ir meilę savo žmonėms.
Kodėl dvasingi žmonės traukia katės
Neatsitiktinai tiek daug raganų, empatiškų žmonių, gydytojų, intuityvių žmonių yra katinų mylėtojai. Katės moko mūsų energetinių ribų. Jos pasirodo ir atsitraukia, kai to reikia. Jos nesigviešia pritarimo ir nebando jūsų pakeisti. Jos tiesiog yra. Ir tai – galinga pamoka tiems, kurie ieško dvasinio budrumo.
Jos primena, kad apsauga nebūtinai reiškia agresiją. Saugumas ir stabilumas gali būti tiesiog tylus, ramus, skvarbus žinojimas, tvirtas buvimas savo ašyje.
Kai kažkas ragina atsisakyti savo katės
Prieš keletą metų, kai pirmą kartą susitikau Peru šamanu, kuris, vėliau sužinojau, manipuliuoja žmonėmis sektos principu, įvyko vienas ypač keistas momentas. Vieno iš mūsų pirmųjų susitikimų metu jis atliko simbolinį veiksmą – „uždėjo man karūną“. Tai iškart pasijuto keistai, ypač žinant, kad tuo metu jis bandė prisivilioti mano vyrą tapti jo mokiniu ir taip pat bandė įtraukti ir mane. Ir tada jis davė visą sąrašą dalykų, ko dabar reiktų nebedaryti: vienas man išsiskyrė itin stipriai: jo mokiniai užsiminė, kad jei toliau seksime jo keliu, turėsime atsisakyti savo kačių (čia jau Linui pasakiau, kad pirmiau iš namų kraustysis jis, o ne katės). Aiškios priežasties jie nenurodė, bet buvo užsiminta, kad katės neva trukdo energiniam darbui ar blokuoja „mokymus“. Dabar, žvelgiant atgal, viskas atrodo akivaizdu: visi dalykai, kurie padeda išvalyti neigiamą energiją – ribos, saulė, jūros vanduo, kitos medicinos ir net kačių buvimas – buvo nuvertinami arba draudžiami. Jeigu dvasinis mokytojas liepia tau atsisakyti to, kas teikia apsaugą, įžeminimą ar džiaugsmą – ypač tokių dalykų kaip gyvūnai – tai turėtų būti rimtas perspėjimo ženklas. Katės dažnai yra labai jautrios melui ir iškraipytoms energijoms. Jei mokytojas negali pakęsti jų buvimo šalia, galbūt todėl, kad jų skaidri energija yra per stipri, kad jos akivaizdoje jis galėtų slėpti savo tamsą.
🌙 Užbaigiant
Katinai gali atrodyti pasyvus, nepasiekiami ar tylūs – bet tiems, kas su jais gyvena, jie yra stebėtojai, gyduoliai, globėjai, transformatoriai, kartais net pasiuntiniai. Kai jie glaudžiasi mums prie krūtinės, kai tyliai neša žinutes ceremonijų metu ar sapnuose, jie nėra tik „namų dekoracija“.
Man katės šventi palydovai tiek matomame, tiek nematomame kelyje. Ir aš žinau, kad nesu viena.
Jei tu taip pat turi panašių istorijų – akimirkų, kai jautiesi suprastas, apsaugotas ar tyliai mokomas – pasidalink. Ir jei niekada kačių nematei tokioje šviesoje, gal dabar su nauja perspektyva pamatysi daug daugiau.