žinutė, atėjusi miegant
žinutė, atėjusi miegant
Girdžiu senovinį šauksmą — senosios motinos, mūsų protėvių balsą, sielos namų dūzgimą.
Jie kužda man apie kelionę, kuri laukia.
Kelionę namo, gilyn į save.
Per tylą ir garsą, tamsą ir šviesą, ramybę ir chaosą, baimes ir vaikišką smalsumą.
Ten, iš kur atėjau — kad galėčiau atnešti naują sielą iš to amžino, stebuklingo pasaulio į šį trapų, trumpalaikį pasaulį.
Nauja ši siela — tik čia.
Ten, sielos namuose, ji jau seniai yra.
Seniai susitarėme, kada ir kaip šis mažylis ateis.
Ir dabar, artėjant susitikimui, tas jausmas po truputį grįžta… lėtai. Kaip sapnas, kurį beveik buvau pamiršusi.
Kažkas pažįstamo, visai šalia. Plūduriuojančio. Švelnaus. Apgaubto migla.
Laukiu šios kelionės.
Beje — moterys gali įžengti į šią šventą erdvę ne tik gimdymo metu.
Kiekvieną mėnesį, susijungus su savo gimda ir krauju, mes galime ten nueiti ir grįžti su tuo, ko mums reikia — vedimu ir dovanomis.
Tai tikras stebuklas.
Tas, kurį mes taip dažnai stengiamės ignoruoti. Nutildyti. Paneigti.
Ir tada siela ima šaukti.
Kai priešinamės sielos kvietimui, mūsų dvasioje, prote ir kūne gimsta gili disharmonija.
Gimda yra vartai.
Ir ji padeda mums prisiminti kelią namo.
Kartais tas beldimas tampa garsesnis — nes per ilgai ignoravom švelnų šnabždesį.
Paklausykime.
Savo gimdos.
Savo sielos.
Už to šauksmo slypi nesuskaičiuojamos dovanos.
Gimdymo altorius
Jau apie mėnesį lipdau iš molio Sheela na gig statulėlę — specialiai šiam momentui.
Jos paskirtis — priminti man (ir mums), kad atėjus laikui, moteris geba atverti didžiulį ir šventą portalą, per kurį gali ateiti vaikas.
Kaip kartą vienos meditacijos metu gražiai pasakė dula Ingula:
galime įsivaizduoti pačią nuostabiausią gėlę, atsiveriančią plačiai, kurios viduje — kūdikis, pasiruošęs išsiskleisti pasaulyje.
Altoriaus kaukolė skirta mirties deivei — globėjai, kuri kai kuriose kultūrose saugo tarpą tarp pasaulių. Ji padeda sieloms iškeliauti, bet ir padeda joms atvykti.
Kai kas tiki, kad būtent ši deivė švelniai pasuka kūdikį į teisingą padėtį pilve — kad jis galėtų pasiruošti gimimui.
Yra ir kitų Motinos deivių statulėlės:
Kuan Yin, Kali, Ieva, Gabija, Pelė, bei Marijos atvaizdas.
Vaizdiniai, kurie man padeda jungtis su moteriškumu:
mėnulio moterys, katės, nėščios kūno formos ir paveikslas, kurį kartą nupiešiau savo krauju — gimdai pagerbti.
Mėlyni kristalai, kurie man simbolizuoja archangelą Mykolą.
Mano tėvų nuotraukos.
Ir mažas angeliukas, simbolizuojantis sielą, kuri prieš metus atėjo pas mus tik trumpam — bet atnešė tiek daug išminties, ruošdamas kelią dabar ateinančiam kūdikiui.
Gimdymo žvakė.
Ir galiausiai — shiva lingam akmenys, labai rekomenduojami gimdymui mūsų mylimo mineralų guru Vitalijaus.