🌕 Victoria Amazonica – Mėnulis ir vandens lelija
Senovės Amerikos indėnų pasakojimas pasakoja apie merginą vardu Naia, kuri ilgėjosi meilės. Nors daugybė vyrų jai pasipiršo, ji nejautė jiems traukos – jos širdis priklausė Mėnuliui. Vieną naktį ji įkopė į aukščiausią medį, bandydama jį pasiekti, bet nesėkmingai. Tuomet ji pamatė jo atspindį vandenyje ir nėrė į ežerą, vaikydamasi savo meilės atvaizdo.
Tačiau ežere tykojo pavojai – ropliai, krokodilai, gyvatės, piranijos, dėlės. Bėgdama nuo jų, ji pasislėpė ežero dugne, purve – ten rado saugumą… ir transformaciją. Ten ji suprato, kad ne ji ieško meilės, o pati ja tampa. Ji visada buvo lotoso sėkla. Pradėjo augti, apsaugota spygliais, kilo iš gelmės į šviesą, kol galiausiai išsiskleidė po mėnulio šviesa.
Victoria Amazonica lelija žydi tik naktį – ji šoka su Mėnuliu, lygiai kaip Naia.
🌊 Mėlynasis lotosas – Dievo gimimas senovės Egipte
Pradžioje nebuvo nieko – tik plati, moteriška jūros gelmė, pilna galimybių. Iš šio vandens chaoso iškilo žemės kauburys. Ir iš jo – daigas: Mėlynasis lotosas.
Kai lotosas prasiskleidė, tarp jo žiedlapių atsirado dievas Atumas-Ra. Kai jis atvėrė akis – atsirado šviesa. Viskas, į ką pažvelgė, pradėjo formuotis. Sąmoningumas pažadino egzistenciją. Taip Mėlynasis lotosas tapo kūrinijos gėle – Dievo kūnu, tiltu iš nebūties į buvimą.
Dėl šio mito, mėlynasis lotosas simbolizuoja dievišką kūrybą ir savęs pažinimą. Tai akimirka, kai kažkas amžina nusprendžia įsikūnyti – kai siela tampa materija.
Lotosas buvo siejamas su vaisingumu, kūrybiškumu ir dieviška ekstaze. Egiptiečiai jį naudojo kaip afrodiziaką, norėdami prisijungti prie sakralios seksualinės energijos. Laikant lotosą vyne kelias dienas, jo euforinis poveikis sustiprėdavo, o alkoholio poveikis – susilpnėdavo. Karališkuose ritualuose bajorai persirengdavo dievais ir švęsdavo dieviškos kūrybos ekstazę.
🪷 Kuan Yin – Gimusioji iš lotoso, gailestingumo deivė (budizmas)
Budistinėje tradicijoje Kuan Yin dažnai vadinama Padma-Pani – „gimusioji iš lotoso“. Beveik visuose atvaizduose ji vaizduojama stovinti ar sėdinti ant lotoso žiedo, arba laikanti jį rankoje. Budizme lotosas simbolizuoja širdies tyrumą – iškyla iš purvo nepaliestas, jo žiedlapiai nepriekaištingi.
Kuan Yin misija buvo atnešti meilę ir gailestingumą tiems, kurie skęsta kančioje. Legenda sako, kad kai ji jau buvo pasiekusi Nirvaną, išgirdo pasaulio verksmą ir nusprendė grįžti, atsisakydama amžino poilsio. Vietoj to ji gavo nemirtingumo dovaną žmonių širdyse.
Ji garbinama kaip gailestingumo deivė ir moteriško grožio idealas. Skirtingai nei kiti dievai, Kuan Yin yra tik mylima – jos niekas nebijo.
🌸 Lakšmė – Gausos lotosas (hinduizmas)
Hinduistų mitologijoje Lakšmė yra gausos, tyrumo ir dieviško klestėjimo deivė. Ji dažnai vaizduojama stovinti ant išsiskleidusio lotoso žiedo, apsupta dramblių, laistančių ją vandeniu.
Lakšmės istorija glaudžiai susijusi su Pieno vandenyno plakimu. Kai Indra, karo dievas, negerbdamas išminčiaus padovanoto vainiko, numetė jį ant žemės, Lakšmė pasitraukė iš dangaus ir pasislėpė vandenyne. Be jos, dievai prarado galią, o pasaulyje įsivyravo tamsa.
Vishnu patarė dievams plakant vandenyną susigrąžinti Lakšmę. Po 1000 metų pastangų pasirodė lobiai – tarp jų ir lotosas, ant kurio stovėjo Lakšmė.
Ši istorija moko, kad gausa ateina per nuoširdų darbą, nuolankumą ir atsidavimą. Ir kad sėkmė gali būti prarasta, jei elgsimės iš puikybės.
🌫️ Nana Buruku – purvo, mirties ir gilios išminties senelė (Afro-brazilų Candomblé tradicija)
Nana Buruku – viena seniausių ir paslaptingiausių oriksų afro-brazilų Candomblé tradicijoje. Ji laikoma visų oriksų senole – pirminė būtybė, sauganti gyvenimo ir mirties paslaptis. Jos valdos – purvas, pelkės, lėtos ir šventos transformacijos.
Nana gyvena dumblinuose vandenyse – toje pačioje tamsioje, vaisingoje medžiagoje, iš kurios kyla lotosas – todėl simboliškai ji gali būti laikoma lotoso kelio protėve. Ji moko, kad tikras tyrumas nėra vengti purvo, o per jį kilti. Jos išmintis slypi tyloje, kantrybėje ir protėvių atmintyje.
Ritualuose Nana siejama su:
- Molis ir pelenai – grįžimas į Žemę ir gyvenimo-mirties ciklas
- Pelkės ir stovintys vandenys – vietos, kur vyksta tirpimas ir atgimimas
- Emocinis gydymas – ypač susijęs su sielvartu, netektimis, protėvių žaizdomis
- Motiniška, senoliška energija – primenanti, kad lėtumas ir tamsa yra šventos kelionės dalis
Nors tradiciškai ji nėra susieta su lotoso gėle, jos mitinis atspindys atliepia lotoso kelią – abu simbolizuoja atgimimą per purvą ir tamsą.
2022-08-18