Dažnas galvoja, kad juokas nelabai dvasinga tema. Daugelis asocijuoja asmeninį tobulėjimą su šešėliniu darbu, tyla, rimtimi ar susikaupimu. Tačiau tiesa ta, kad kartais giliausi pokyčiai prasideda nuo nuoširdaus, spontaniško juoko. Ne iš kitų, o iš savęs. Iš savo istorijų. Iš to, kaip bandome viską sukontroliuoti.
Pasaulyje, kuris dažnai atrodo sunkus, humoras grąžina mus atgal į būtį. Primena, kad mes vis dar žmonės — vis dar klystantys, vis dar juokingi, vis dar augantys. Ir būtent tai yra esmė.
Humoras gydo tai, ką ego bando kontroliuoti
Kai juokiamės iš savęs — ne iš gėdos, bet iš sąmoningumo — nutinka kai kas gražaus. Ego suminkštėja. Vidinis kritikas praranda savo galią. Dvasinio tobulėjimo svoris trumpam pakyla nuo pečių.
Psichologiniame gijime humoras veikia kaip slėgio saugiklio vožtuvas. Jis sumažina įtampą, atpalaiduoja traumos spaudimą, padeda atgauti perspektyvą. Dvasiniame kelyje tai dažnai ženklas, kad pereiname iš "turiu būti tobulas" į "mokausi, ir tai yra gerai".
Triksteris ir vidinis vaikas
Daugelio kultūrų mitologijoje švenčiausi pamokymai ateina ne iš išminčiaus, o iš triksterio — juokdario, lapės, klouno. Tai ne atsitiktinumas. Triksterio archetipas atspindi mūsų sustabarėjimus ir atskleidžia gilesnes tiesas per žaidimą, situacijos apvertimą, netikėtumus.
Juokas žadina vidinio vaiko energiją — ne sužaloto, bet smalsaus, kvailiojančio, laisvo mūsų aspekto, kuris moka būti čia ir dabar. Ši energija neprieštarauja išminčiai. Ji yra jos dalis. Be jos rizikuojame tapti dvasiškai sustingę — išmintingi žodžiais, bet šalti esme.
Asmeniškai, aš visada žiūru atsargiai į tuos dvasinius mokytojus ar ieškotojus, kurie pernelyg rimti. Man atrodo, kad kai trūksta juoko, trūksta ir esminio ingrediento. Humoro medicina bei vidinio vaiko medicina nėra smulkmenos — jos būtinos tikram augimui.
Juokas kaip pasidavimas
Juoktis iš savęs reiškia pasiduoti. Tai pripažinti, kad mes nesame aukščiau chaoso, neapsaugoti nuo kosminio pokšto. Tačiau tai nėra žeminanti, gėdinga patirtis — tai yra tikras išsilaisvinimas.
Tokio tyro juoko momentu mes paliekame savo šarvus. Mes esame čia. Esame gyvi. Ir dažnai daug arčiau tiesos nei bet koks pamokslas ar tylos retritas galėtų mus nuvesti.
Kai humoras tampa skydu
Visgi verta pastebėti, kad humoras gali būti ir būdas pabėgti nuo tikrų jausmų. Jei juokas tampa gynybiniu atsaku vietoj to, kad leistume sau pajusti skausmą, liūdesį ar pažeminimą — jis netenka gydančio poveikio. Tada humoras tampa skydu, ne tiltu. Pastebėkime tai savyje su meile, bet ir su sąmoningumu. Tikras gijimas apima ir juoką, ir ašaras, kiekvienam savo vieta. Svarbiausia ar tai naudojame tam, kad išties jaustume, ar tam, kad nuo jausmų pabėgtume.
Leisk sau kartais būti kvailam
Dvasinis kelias nereikalauja visada būti rimtam. Leisk sau kvailioti. Atverk vietos šventam kvailumui, kuris šoka greta tavo gilumos. Leisk juokui tave apvalyti taip pat, kaip tai daro tavo ašaros.
Galiausiai, siela, kuri negali juoktis, nėra iki galo laisva.
Humoras kaip atsvara dvasiniam nihilizmui
Dvasiniame kelyje kartais susiduriame su giliomis, net slegiančiomis tiesomis. Gyvenimo laikinumas, amžinas ciklų kartojimasis, karmos svoris gali mus pastatyti ant egzistencinio beprasmybės krašto. Jei niekas neišlieka, jei ratas sukasi amžinai — tai koks tikslas?
Štai čia humoras sužiba. Jis neišsprendžia problemos — jis pakeičia mūsų santykį su ja. Jis atveria duris perspektyvai, šviesai, lengvumui tamsiose vietose. Jis sako: "Taip, kosminis pokštas gal tikras. Tad kodėl gi nepasijuokus?"
Kai kurios dvasinės dilemos neišsprendžiamos logika ar filosofija. Jos turi būti suminkštintos žaidimu. Tokiu juoku, kuris kyla ne iš neišmanymo, o iš to, kad palietėme tuštumą ir sugrįžome su mirktelėjimu.
Humoras primena: net jei egzistencija absurdiška, tai nereiškia, kad ji beprasmė. Kartais tai reiškia, kad galime šokti chaoso ašyje.
Paskutinė žinutė: komedija taip pat šventa
Tad jei jautiesi prislėgtas, pasimetęs ar užstrigęs savo kelyje — pasižiūrėk komediją. Nueik į stand-up pasirodymą. Leisk sau juoktis iš širdies dėl visko ir nieko.
Tai taip pat dvasinio kelio dalis. Humoras nėra nukrypimas nuo dvasinio augimo. Kartais tai yra durys atgal į tavo sielą.
Leisk sau juoktis. Tai gali būti pati švenčiausia tavo savaitės akimirka.