Ne visi smurtiniai santykiai atrodo vienodai. Kai kurie slepiasi po gražiais žodžiais — apie karmą, sielos sutartis, liepsnas dvynes ir dievišką partnerystę. Einant dvasiniu keliu, gali būti ypač painu, kai smurtas yra pateisinamas dvasiniais paaiškinimais. O tokia "šviesi" pakuotė kartais yra dar pavojingesnė. Joks nušvitimas niekada nepateisina manipuliacijos, žalos ar smurto.
Dvasinio pateisinimo spąstai
Kartą žiūrėjau dokumentinį filmą apie dvasinį lyderį, kuris fiziškai smurtavo prieš savo partnerę, o vėliau reikalavo dėkingumo. Jis tvirtino: „Mušiau tave, nes mačiau, kad tavo karma bloga. Jei nebūčiau paėmęs jos dalies, tu būtum mirusi.“ Tai buvo dvasinė manipuliacija, dvasiškai pridengtas smurtas bei kraštutinė "Gaslighting'o" forma.
Asmeniškai susidūriau su Peru šamanu subūrusiu sekta virtusią mokinių grupę. Jis reikalavo pinigų, miegojo su klientėmis ir studentėmis, o jo pasekėjai viską pateisindavo sakydami, kad jis turi "protą tarytum superkompiuterį" ir jei jo veiksmai skaudina, tai tik dėl to, kad žmogiškas protas dar nesupranta tikrosios tų veiksmų palaimos.
Deja, tai nėra retas reiškinys. Daugybėje dvasinių ratų nuolat kartojasi charizmatiško smurtautojo arba netikro guru archetipas. Tokie žmonės skleidžia paslapties aurą, tariamą "išmintį" ir ypatingą prieigą prie dieviškų tiesų — bet charizma nelygu garbingumui ir dorovei. Jie pelno valdžią, pinigus ir seksualinį priėjimą per viliones ir manipuliaciją. Jų autoritetas statomas ant paslapties šydo, atsakomybės nebuvimo ir dvasinio žargono, kuriuo atmetama bet kokia kritika ar patiriama žala. O kai jūs juos kvestionuojate, atsakymas būna, kad tiesiog "nesate pasiruošusi", "esate ego būsenoje" ar "vis dar aukos pozicijoje".
Dvasinės sąvokos, tokios kaip "tobuli veidrodžiai", dažnai taip pat yra iškraipomos. Kai kurie mokytojai moterims, patiriančioms smurtą, užduoda tokius klausimus kaip: „Kas tavyje yra smurtinio, kad partneris turi tai atspindėti?“ arba „Kaip šis smurtas tau teikia naudą?“ — tarsi kaltė būtų jos, kad nepakankamai greitai gyja. Tokios frazės kaip „Išlipk iš aukos vaidmens“, „Viskas yra tobula“, „Visa tai meilė“ ar „Tai tik tavo trigeriai/traumos“ dar labiau prisideda prie iškreipto suvokimo.
Toks mąstymas gali žmogų laikyti pavojingoje situacijoje metų metus — kaltinant save, tikintis, kad jei tik pakankamai pasikeis, smurtas liausis. Kai kurios šios idėjos gali būti naudingos vėliau, jau pasitraukus iš smurtinių santykių, kaip vidinio augimo bei integracijos dalis. Tačiau kai jos naudojamos pateisinti pasilikimą smurtiniuose cikluose, jos tampa labai pavojingos.
Tai nėra dvasinis augimas. Tai yra sisteminga prievarta. Ir tai labai pavojinga.
Liepsnos Dvynės ir Sielos Partnerystė
Dvasiniuose ratuose dažnai kalbama apie sielos partnerius ar liepsnas dvynes — gilias, likimo nulemtas sąsajas, kurios neva skirtos transformacijai ar dvasiniam pabudimui. Tačiau šios idėjos neretai iškreipiamos ir tampa priemone pateisinti trauminį ryšį, priklausomybę ir ilgalaikį kentėjimą.
Lengva patikėti: „Tiek daug intensyvumo — tai turi būti dvynė liepsna.“ Bet intensyvumas nėra meilė. Trauminiai ryšiai taip pat intensyvūs. Kaip ir emociniai svyravimai ar kaltės bei susitaikymo ciklai. Visa tai gali atrodyti kaip dieviška sąjunga, bet iš tikrųjų kyla iš išgyvenimo mechanizmų, o ne likimo.
Tikras sielos ryšys kviečia mus augti — bet ne per skausmo lazdą. Jis nereikalauja iškentėti žalos, kad taptume geresni. Idėja, kad partnerio smurtas yra tavo dvasinė pamoka ar karmos valymas, yra iškreipta. Smurtas niekada nėra šventas.
Reikia susigrąžinti šias sąvokas ir suteikti joms tikrą reikšmę:
- Sielos partneris padeda tau gyti, o ne tave skaudina vardan pabudimo.
- Liepsna dvynė turi atspindėti tavo potencialą, o ne tavo skausmingiausias traumas.
- Dieviška partnerystė remiasi pagarba, o ne chaosu ir kontrole.
Jei santykiai nuolat skaudina, tai nėra dvasinė dovana. Tai - pavojaus signalas. Tikra meilė nereikalauja savęs apleidimo. Ir atsitraukimas gali būti labiausiai sielos vedamas, labiausiai dvasingas veiksmas tavo gyvenime.
Gelbėtojo kompleksas nėra meilė
Daugelis moterų, esančių smurtiniuose dvasiniuose ryšiuose, patenka į gelbėtojo kompleksą. Jos mato partnerio skausmą, atpažįsta jo vidinį vaiką, girdi sunkias patirtis. Ir tiki, kad jei tik mylės pakankamai stipriai, suteiks pakankamai saugumo ir pasiliks pakankamai ilgai — jis pasikeis. Kad jos buvo jam atsiųstos tam, kad išgelbėtų.
Tačiau bandymas pakeisti žmogų nėra tikroji atjauta. Iš tikrųjų tai yra žiūrėjimas į žmogų iš aukšto — tikėjimas, kad mes žinome geriau, kuo jis turi tapti ir turime viziją, teisę bei gebėjimus jį keisti.
Tikra meilė ir atjauta atsiranda tik per priėmimą. Priėmimą, kad žmogus gali niekada nepasikeisti. Priėmimą, kad tai jo kelias, ir ne mūsų rolė jį keisti. Mūsų darbas nėra gelbėti. Mūsų darbas — laikyti meilę širdyje ir kartu laikyti ribas. O tos ribos gali reikšti visišką atsitraukimą, ypač jei patiriame žalą.
Izoliacija ir "gaslighting'as"
Smurtiniame ryšyje dažnai vyrauja subtili izoliacija. Partneris gali atkalbinėti nuo draugysčių, teigdamas, kad kiti nesupranta jūsų ypatingo ryšio, ar netgi sakyti, kad terapeutai ar artimieji tiesiog "nėra pakankamai pabudę".
Kuo labiau izoluoji save, tuo sunkiau tampa pamatyti situaciją aiškiai. Pradedi abejoti savo vidiniu balsu ir intuicija.
Išeiti nėra nedvasinga
Priešingai. Kartais tai pati švenčiausia tavo sielos meilės sau išraiška.
Pasirinkti save — savo ramybę, saugumą, pilnatvę — gali būti daug gilesnis dvasinis žingsnis nei pasilikti kančioje tikintis, kad viskas vieną dieną taps šventa.
Ir tam reikia didelės tvirtybės, drąsos, reikia paleisti senus įsitikinimus:
- kad "geri" santykiai tęsiasi visą gyvenimą,
- kad partnerį pritraukei per savo trūkumus (ir jis tau padeda juos transformuoti)
- kad meilė reikalauja niekada nepasiduoti, net kai skauda,
- kad tavo kentėjimas turi turėti aukštesnę prasmę, kitaip viskas buvo beprasmiška,
- kad jei pakankamai pagysi ar mylėsi jį stipriau, galiausiai jis taps tuo, kuo tiki, kad jis gali būti.
Kartais vienintelė išganymo forma... yra tavo laisvė.
Dvasinis kelias nėra apie tai, kiek iškęsi. Jis apie tai, kaip aiškiai matai. Ir kartais aukščiausia dvasinė iniciacija yra pasakyti:
„Aš renkuosi apsaugoti savo dvasią ir savo gyvybę. Aš renkuosi išeiti.“
Tu verta daugiau
Tikri dvasiniai santykiai nėra be konfliktų — bet jie grindžiami pagarba, saugumu ir bendru augimu. Tau nereikia aukotis vardan kito gijimo. Meilė neturi ateiti per skausmą.
Jei esi kenksmingame ryšyje, tavo pareiga nėra tapti kantresne, atlaidesne ar "nušvitusia". Tavo vienintelė pareiga — išgirsti savo vidinį balsą ir veikti pagal jį.
Ieškok saugių žmonių, kurie padėtų pamatyti situaciją be iškraipymų. Jei neturi kam parašyti, parašyk man. Aš išklausysiu.
Tu turi teisę rinktis ramybę.